Šimto metų istorija

Rašytojos prosenelė, senelė ir motina – tai Sara Susanė, Elida ir Jordisė. Romanas „Šimto metų istorija“ pasakoja apie jų gyvenimus, pagimdytus vaikus, vyrus, kuriuos jos mylėjo, ir tuos, kuriuos jos gavo. Knygos herojė nuo gyvenimo realybės slapstosi tvarte. Kad būtų lengviau viską ištverti, geltonu pieštuku rašo dienoraštį. Mergaitė pasaulį išvydo 1942-aisiais, o prieš šimtą metų gimė stiprioji Sara Susanė, jos prosenelė, vėliau pozavusi angelą Lofoteno katedros altoriaus paveikslui.

Rašytojos prosenelė, senelė ir motina – tai Sara Susanė, Elida ir Jordisė. Romanas „Šimto metų istorija“ pasakoja apie jų gyvenimus, pagimdytus vaikus, vyrus, kuriuos jos mylėjo, ir tuos, kuriuos jos gavo. Knygos herojė nuo gyvenimo realybės slapstosi tvarte. Kad būtų lengviau viską ištverti, geltonu pieštuku rašo dienoraštį. Mergaitė pasaulį išvydo 1942-aisiais, o prieš šimtą metų gimė stiprioji Sara Susanė, jos prosenelė, vėliau pozavusi angelą Lofoteno katedros altoriaus paveikslui.

Garsiosios „Dinos knygos“ autorės Herbjorg Wassmo (Herbjorga Vasmo) romane „Šimto metų istorija“ pasakojama nepaprastus trijų moterų gyvenimus. Viena svarbiausių knygos herojų gimsta tais pačiais metais kaip ir pati knygos autorė. H. Wassmo gyvenimo fragmentai persipina su viena iš romano siužetinių linijų, taip randasi pasakojimas apie mergaitę su geltonu pieštuku.
Sara Susanė, Elida ir Jordisė yra rašytojos Herbjorgos prosenelė, senelė ir motina. Romane „Šimto metų istorija“ pasakojama apie kiekvienos jų gyvenimą, pagimdytus vaikus, vyrus, kurių jos troško, ir tuos, kurie joms teko. Romane vaizduojama mergaitė slapstosi nuo jo tvarte. Kad būtų lengviau gyventi, geltonu pieštuku rašo dienoraštį. Mergaitė gimusi 1942-aisiais, o prieš šimtą metų pasaulį išvydo jos senelė, stiprioji Sara Susanė, vėliau pozavusi angelą Lofoteno katedros altoriaus paveikslui. „Šimto metų istorija“ — knyga apie visų šių moterų ilgesį ir vargus, svajones ir laisvės troškimą.